Kas yra geštalto psichoterapija
Geštalto psichoterapija — tai humanistinės krypties terapija, padedanti geriau suprasti save per tai, kas vyksta čia ir dabar. Vietoj ilgų praeities analizių ar gatavų patarimų, ji kviečia atidžiai pažvelgti į dabartinį patyrimą: ką jaučiate, ko norite, kaip reaguoja jūsų kūnas ir kokie santykių bei elgesio modeliai kartojasi jūsų gyvenime.
Žodis „geštaltas“ (vok. Gestalt) reiškia visumą, pavidalą — tai, kas yra daugiau nei atskirų dalių suma. Būtent taip į žmogų žvelgia ir ši terapija: ne kaip į simptomų rinkinį, o kaip į vientisą būtybę, kurioje mintys, jausmai, kūnas ir santykiai su aplinka nuolat susipina. Kai kuri nors šios visumos dalis lieka nepastebėta ar nutylėta, dažnai ten ir slypi mūsų sunkumų šaknys.
Pagrindiniai geštalto principai
Nors kiekviena terapija yra unikali, geštalto darbą galima atpažinti iš kelių esminių akcentų:
-
Dabartis kaip pradžios taškas. Net kalbėdami apie praeitį ar ateitį, sugrįžtame prie to, kaip tai gyvai atsiliepia jums šiandien, šioje akimirkoje.
-
Sąmoningumas (angl. awareness). Terapijos esmė — pamažu pastebėti tai, kas anksčiau vyko automatiškai: įpročius, jausmus, kūno signalus, sprendimų priėmimo būdus. Kur atsiranda sąmoningumas, ten atsiranda ir galimybė rinktis.
-
Santykis ir kontaktas. Geštaltas tiki, kad save geriausiai pažįstame santykyje su kitu. Terapinis ryšys tampa saugia erdve, kurioje jūsų įprasti bendravimo būdai gali atsiskleisti ir būti švelniai išbandyti iš naujo.
-
Asmeninė atsakomybė ir laisvė. Terapija nesiūlo „taisyti“ jūsų — ji padeda atpažinti, kur turite daugiau pasirinkimo laisvės, nei atrodo, ir kaip ja pasinaudoti.
-
Eksperimentas. Vietoj vien kalbėjimo apie problemą, geštalto terapeutas gali pasiūlyti ją tyrinėti gyvai — per vaizduotę, kūno pojūčius, dialogą ar kitą kūrybišką būdą, padedantį pamatyti situaciją naujai.
Kaip tai veikia praktikoje
Geštalto sesija — tai gyvas, į patyrimą orientuotas pokalbis. Aš neduodu gatavų atsakymų, o padedu jums pačiai (-iam) juos atrasti: atkreipiu dėmesį į tai, kas vyksta kalbant, kur įsitempia kūnas, kur nutrūksta mintis, kokie jausmai kyla. Kartais pakvieču ne tik pasakoti, bet ir išbandyti — pastebėti, ką jaučiate būtent dabar.
Terapija nėra greitas simptomų „išjungimas“. Tai palaipsnis procesas, kuriame, augant sąmoningumui, atsiranda daugiau vidinės laisvės, aiškumo ir gebėjimo rinktis, kaip norite gyventi ir kurti santykius.
Kuo geštalto psichoterapija skiriasi nuo kitų terapijos krypčių
Psichoterapijos krypčių yra daug, ir kiekviena į žmogaus sunkumus žvelgia savu kampu. Amerikos psichologų asociacija geštaltą priskiria humanistinei tradicijai — tai krypčiai, kuri žmogų mato kaip visumą, tiki jo gebėjimu rinktis ir augti bei pabrėžia buvimą čia ir dabar kartu su atsakomybe už save. Praktiškai tai reiškia, kad geštalto darbas mažiau primena „gedimo taisymą“ ir labiau — gyvą, patyriminį tyrinėjimą to, kas vyksta jumyse šią akimirką.
Kad būtų aiškiau, keli palyginimai. Kognityvinė elgesio terapija (KET) daug dėmesio skiria mąstymo klaidoms, konkrečioms užduotims ir namų darbams — geštaltas mieliau klausia ne „kaip mąstote“, o „kaip jaučiatės ir ką darote būtent dabar“. Psichodinaminė terapija ilgai gilinasi į praeitį ir jos interpretacijas — geštaltas praeitį pripažįsta, tačiau dėmesį grąžina į gyvą santykį, gimstantį tarp jūsų ir terapeuto. O ten, kur kai kurios kryptys sąmoningai lieka labai neutralios ir tylios, geštalto terapeutas gali būti aktyvesnis: pakviesti į nedidelį eksperimentą, atkreipti dėmesį į kvėpavimą, kūno laikyseną, tylos akimirką ar pasikartojantį santykių raštą.
Būtent todėl geštalto terapija dažnai atliepia tuos, kuriems nebeužtenka vien kalbėti apie problemą — kurie nori ją pajusti, geriau suprasti ir saugioje erdvėje pabandyti kitokį buvimo būdą. Ši kryptis ypač vertinga tuomet, kai protu tarsi jau viską suprantate, bet kasdienybėje vis tiek atsiduriate tose pačiose emocinėse ar santykių kilpose.
Kam tinka geštalto terapija
Geštalto psichoterapija tinka suaugusiems, kurie nori ne tik įveikti konkrečią problemą, bet ir geriau pažinti save. Ji ypač vertinga, kai:
-
jaučiate nerimą, vidinę įtampą ar nuovargį, kurių priežasčių sunku įvardyti;
-
kartojasi tie patys sunkumai santykiuose — su artimaisiais, kolegomis ar pačiu (-ia) savimi;
-
norite geriau suprasti ir reguliuoti savo emocijas;
-
ieškote tvirtesnės savivertės ir aiškesnių asmeninių ribų;
-
jaučiate perdegimą ar praradusį (-usią) ryšį su tuo, kas jums iš tikrųjų svarbu.
Geštalto terapija nereikalauja „diagnozės“ ar krizės — dažnai į ją ateinama tiesiog norint gyventi sąmoningiau ir pilnatviškiau.
Kada verta kreiptis
Kartais sunku suprasti, ar „jau metas“ kreiptis pagalbos. Dažnai tinkamas laikas ateina anksčiau, nei manome. Verta apsvarstyti terapiją, jei:
-
jaučiate, kad kažkas gyvenime „ne taip“, nors iš šalies viskas atrodo tvarkoje;
-
ilgą laiką jaučiatės pervargęs (-usi), dirglus (-i) ar emociškai ištuštėjęs (-usi);
-
tie patys jausmai ar situacijos kartojasi ir norėtumėte suprasti, kodėl;
-
išgyvenate pokyčius ar sunkų gyvenimo tarpsnį ir norite atramos;
-
tiesiog jaučiate poreikį būti išgirstas (-a) ir geriau save suprasti.
Man svarbu, kad gautumėte būtent tokią pagalbą, kokios jums reikia. Kai kuriais atvejais — pavyzdžiui, esant sunkiai priklausomybei ar psichoziniam sutrikimui — geriausiai padeda specializuotą patirtį turintys specialistai. Jei pajusiu, kad jums labiau tiktų kitokia pagalba, atvirai apie tai pasikalbėsime ir kartu surasime tinkamą žmogų.
Jei atpažinote save šiuose žodžiuose, kviečiu žengti pirmą žingsnį — į kontaktą su Egle. Parašykite man el. paštu, ir kartu pasižiūrėsime, ar galėčiau būti jums naudinga.
